Įrašų naršymas

Pradžia darbas viadana, Mes tikimės kaimynų pagalbos bėdoje, bet patys su jais – tik pasisveikiname | gavanosbaldai.lt

Nina Gerasimova-Persidskaja Ukrainos nacionalinë P. Braunsbergo vargonų tabulatūra : intavoliacijos fenomenas XVII a. Cum essem parvulus 24 valandų dvejetainiai variantai nuo Orlando di Lasso iki Ryčio Mažulio.

Pamatinių kompozicinių idėjų kaita Rima Povilionienė.

pradžia darbas viadana

Numerologinių technikų inovacijos XX a. Intertekstinės sekvencijos Dies irae ir XX a. Lietuviški pasažai užsienio kompozitorių gyvenime ir kūryboje Dario Martinelli. Muzika, tapatumas ir ypatingas autentiškumo atvejis Danutė Kalavinskaitė.

pradžia darbas viadana

Bažnytinės muzikos problematika Katalikų Bažnyčios XX a. XXI a. Polifoninio mąstymo raiškos galimybės moderniojoje lietuvių poezijoje: nuo ostinato iki fugos Aušra Žičkienė. Keletas pakaitinio atlikimo būdo funkcinių aspektų Rytis Ambrazevičius.

Mes tikimės kaimynų pagalbos bėdoje, bet patys su jais – tik pasisveikiname

Darnos ir ritmo chromatizmai lietuvių liaudies dainose Regina Vaišnoraitė-Marozienė. Solinis koncertinių kanklių repertuaras XX a. Lyg vainikas Apie autorius Atmintinë autoriams Contents Foreword Solo Repertoire for Lithuanian Concert Kanklės the second half of the 20th century the beginning of the 21st century : Facture and Aspects of Performing Supplement. Book Reviews About authors 4 Lietuvos muzikologija, t Pra tar më Artėdama prie dviskaičio jubiliejaus, Lietuvos muzikologija skaitytojus pasitinka išgyvenusi labai intensyvius metus.

Leidinys buvo recenzuojamas įvairių pasaulio mokslininkų, ir pasiekta gerų įvertinimų Lietuvos muzikologija šiemet pasirodo kaip solidus mokslinis žurnalas, referuojamas trijose tarptautinėse duomenų bazėse.

Nėštumas pakrikštytas m.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai m. Nuo m. Devintame leidinio tome tęsiami fundamentiniai muzikos meno tyrimai ir pateikiama dvylika publikacijų, kuriose tradiciškai nagrinėjamos trys sferos tai teorinei, istorinei muzikologijai ir etnomuzikologijai skirti mokslo straipsniai.

Analizuojami kompoziciniai tekstai aprėpia kelių šimtmečių laikotarpį. Senosios muzikos tyrimams šiame tome skirta Aleksandros Pister studija iki šiol nenagrinėta tema tai Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomo unikalaus XVIII a.

Šimtmečiais nutolusių epochų sandūra atsiskleidžia Gražinos Daunoravičienės studijoje: muzikologė komparatyvistiniu metodu analizuoja du to paties moteto žanro pavyzdžius, sutelkdama pradžia darbas viadana į visiškai skirtingą Renesanso kompozitoriaus O. Mažulio požiūrį traktuojant kompozicijai parinktą tą patį žodinį tekstą iš šv.

Renesanso muzika

Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams. Rimos Povilionienės straipsnyje XX a. Autorė analizuoja muzikos komponavimo inovacijas, susijusias su šiuolaikinės matematikos teorijų integravimu į kūrybinį procesą. Vieną reprezentatyviausių teorijų XX a. Danutės Petrauskaitės mokslinės įžvalgos atskleidžia, kokią įtaką užsienio kompozitoriai darė įvairių laikotarpių Lietuvos muzikai. Muzikologė susistemina kelias šios įtakos formas, tiesiogiai ir netiesiogiai lėmusias kūrybinį pasirinkimą, o lietuviškumo elementų raišką XIX XX a.

Autentiškumo problemą muzikoje, pasitelkdamas semiotinę metodologiją ir J. Greimo, U. Eco bei E. Tarasti svarstymus šia tema, pradžia darbas viadana Dario Martinelli. Savo straipsnyje jis kelia Italijos geokultūrinio konteksto klausimą ir nagrinėja italų muzikos nacionališkumą kaip vientisą ir atskirų šalies regionų reiškinį. Danutė Kalavinskaitė atskleidžia Lietuvoje mažai aptartą ir kompozitoriams, ir Katalikų Bažnyčios dvasininkams aktualią religinių kompozicinių tekstų temą, analizuodama įvairiuose Bažnyčios dokumentuose iškeltą liturginės muzikos filosofiją.

pradžia darbas viadana

Paralelės tarp poetinio ir muzikinio teksto bei struktūrinių muzikos dėsnių analogijos poezijoje tapo Vitos Česnulevičiūtės tyrimų sritimi. Muzikologės straipsnyje literatūrinis litanijos žanras aptariamas kaip menų sąveikos rezultatas, argumentuotai įrodomas J.

Vaičiūnaitės ir A. Mackaus eilėraščių analizėmis. Naujausi etnomuzikologijos tyrinėjimai atsispindi Aušros Žičkienės straipsnyje apie liaudies dainų melodiką, joje išryškėjusį stilistinį lūžį.

Ebolos karštligė – simptomai ir stadijos. Ebolos karštligė – simptomai, gydymas, viruso istorija

Autorė svarsto folkloro kaip nuolat kintančio, atsinaujinančio fenomeno problemą, remdamasi XIX XX a. Mūsų etnomuzikologų nenagrinėtą savito atlikimo būdą pakaitinį dainavimą tirianti Loreta Juciutė į tai pažvelgia kaip į bendratautį ir universalų reiškinį, pakaitinio dainavimo funkcinė paskirtis gretinama su religijotyros, sociologijos ir kitų mokslų tyrimų rezultatais.

Rytis Ambrazevičius, taikydamas akustinio tyrimo metodus, formuoja modernesnį požiūrį į liaudies muzikai būdingas netemperuotas dermes. Savo straipsnyje jis naujai analizuoja darnos ir aukščio chromatizmus ir prieina prie išvados, kad dzūkiškoms, suvalkietiškoms, Mažosios Lietuvos dainoms būdingi tie patys natūralių dermių dėsniai. Regina Vaišnoraitė-Marozienė pateikia Lietuvos etnomuzikologijoje naują temą akademinio kankliavimo tyrimus; autorė nagrinėja ir konkrečiais muzikos pavyzdžiais atskleidžia kūrinių kanklėms atlikimo problemas, kurių priežastis yra kankliavimo technikos specifika.

Lietuvos muzikologijos devintojo tomo priedas atkreipia dėmesį į paskutiniu metu pasirodžiusius tris lietuviškosios Muzikos enciklodedijos pradžia darbas viadana. Redaktorių kolegija 4 5 Lietuvos muzikologija, t Foreword The year has been a period of intense work for Lietuvos muzikologija Lithuanian Musicologywhich is approaching a two-figure anniversary.

The publication has been reviewed by various researchers from many countries and has been positively evaluated. This year the journal has gained the status of a solid academic publication, which is reviewed in three international databases.

Following the agreement, in October the Lithuanian academic journal Lietuvos muzikologija was included in the lists of the Humanities International Complete and the Humanities International Pradžia darbas viadana together with other world academic publications. In Issue No 9 of the journal fundamental research into the art of music is carried on. The issue carries twelve articles, which traditionally deal with three fields: articles about theoretical and historical musicology, as well as ethnomusicology.

Renesansas. Anotacija Renesanso muzikinė kultūra Pranešimas apie Renesanso muzikinę kultūrą

The compositional texts analysed embrace a period of several centuries. In this volume Aleksandra Pister s study introduces research into old music, a field, which has not been dealt with in the journal. This is rhetoric analysis of the instrumental-vocal works and study of the phenomenon of the intabulation in the unique 18th-century manuscript the Braunsberg Organ Tablature at the library of the Lithuanian Academy of Sciences.

The musicologist compares the collection with similar tablatures of that time composed in Western Europe.

Kūrybiškumo pradžia

In Gražina Daunoravičienė s study periods of time separated by centuries are brought close by comparing musical compositions. Pradžia darbas viadana musicologist analyses two samples of the same genre, the motet, using a comparative method. She focuses on the completely different attitudes of the Renaissance composer Pradžia darbas viadana.

Mažulis treating the same verbal text chosen an extract from the First Epistle to the Corinthians by St Paul. Musicological study of 20th-century texts introduced in Rima Povilionienė s article is based on inter-disciplinary intersection between music and mathematics.

The author analyses innovations in dvejetainių opcionų prekybos paslaptys composing of music connected with the integration of contemporary mathematical theories in creative process. Audra Versekėnaitė studies one of the most representative theories in the panorama of 20th-century science, which is intertextuality in music. The object of her research is the expansion of the Dies irae, a Middle Age sequence, in the space of modern music.

Zenono Šilinsko nuotr. Diduma daržininkų mėgėjų sako, kad jų sandėliukai šiemet neužsipildys tiek, kiek ankstesniais metais.

Danutė Petrauskaitė focuses on the relationship between foreign composers and Lithuania in various periods of time. She systemised several forms of this influence, which has, directly or indirectly, determined creative choices of Lithuanian elements in the music of 19th and 20th-century Italian, Polish and Russian composers. Dario Martinelli discusses the level of authenticity in music by means of semiotic pradžia darbas viadana and the treatment of this issue by J.

Greimas, U. Eco and E. In his study he raises the issue of the Italian geocultural context and analyses the level of Italianness of Italian music as a whole and as a phenomenon of the country s separate regions. Danutė Kalavinskaitė introduces little discussed in Lithuania but a relevant issue both for composers and the Catholic Church the subject of the texts of religious compositions, analysing the philosophy of liturgical music in church documents.

The parallels between the poetic and musical text and the analogues pradžia darbas viadana structural laws of music in poetry are the objects of the research conducted by Vita Česnulevičiūtė. In her study the literary genre of the liturgy is discussed as a result of the interaction between the two arts, which she proves by analysing the texts of the poems of J.

Vaičiūnaitė and Pradžia darbas viadana. The article by Aušra Žičkienė on the melodies of folk songs and the stylistic turning point in them presents the latest research into ethnomusicology.

Renesanso veikėjai žmogų — jo gėrį ir teisę į laisvą asmenybės vystymąsi — pripažino aukščiausia vertybe. Humanistai senovėje ieškojo harmoningo žmogaus idealo, o senovės graikų ir romėnų menas jiems tarnavo kaip meninės kūrybos pavyzdys. Menas, įskaitant muziką, labiausiai atspindi Renesanso pasaulėžiūrą. Šiuo laikotarpiu, kaip ir viduramžiais, pirmaujanti vieta priklausė vokalinei bažnytinei muzikai.

The author raises the issue of folklore as a constantly changing and renewing phenomenon basing her research on the collections and manuscripts of Lithuanian songs of the 19th and the beginning of the 20th century. Loreta Juciūtė pradžia darbas viadana the subject of alternate singing, an original way of performing, which has not been investigated by Lithuanian musicologists.

She views it as a national and universal phenomenon, comparing the functional purpose of alternate singing with the results of research into religious science, sociology and other sciences. Rytis Ambrazevičius, applying the methods of acoustic investigation forms a more modern approach to nontempered modes characteristic of folk pradžia darbas viadana. In his article he analyses in a new way the chromaticisms of harmony and pitch, drawing a conclusion that the same laws of the natural modes were characteristic of the songs of Dzūkija, Suvalkija and Lithuania Minor.

The issue also presents pradžia darbas viadana new subject in Lithuanian ethnomusicology research into academic playing on the kanklės the zither.

Regina Vaišnoraitė-Marozienė researches and discloses with concrete musical examples the problems of compositions for the instrument, and proves that they lie in the specific technique of playing it. The supplement of the ninth volume of the Lithuanian musicology refers to the three volumes that have recently appeared, all of them devoted pradžia darbas viadana the edition of Lithuanian Encyclopaedia of Music.

pradžia darbas viadana

The editors 5 6 Lietuvos muzikologija, t. Aptariama šios tabulatūros sudarymo aplinkybės ir prielaidos, notografinės ypatybės bei muzikinis istorinis kontekstas, daugiausiai dėmesio skiriant rankraščio turiniui jame įrašytoms instrumentinių ir vokalinių kūrinių intavoliacijoms. Remiantis gausiu Braunsbergo vargonų tabulatūros kūrinių rinkiniu, intavoliacijos reiškinys analizuojamas keliais aspektais: tiriama intavoliavimo praktikos įtaka basso continuo pritarimo būdui, instrumentinės muzikos atsiskyrimo nuo vokalinės kūrybos prielaidos, savito instrumentinio stiliaus bruožai intavoliacijose.

Rankraščio raidinėse partitūrose ieškoma muzikinės retorikos kompozicinių modelių, siekiama įrodyti, jog intavoliacijos žanras iliustruoja betekstės, bet semantiškai įprasmintos instrumentinės muzikos palikimą, kuris šiuolaikinės muzikos menui ir mokslui teikia svarbios informacijos apie XVII a. Reikšminiai žodžiai: Braunsbergo vargonų tabulatūra, intavoliacija, naujoji vokiškoji tabulatūrinė notacija, basso continuo, XVII a.

Abstract This article describes the early 17th-century manuscript the Braunsberg Organ Tablature at the library of the Lithuanian Academy of Sciences. It also discusses facts and theories regarding the tablature s creation, its notographic features, musical-historical context and concentrates on the contents of the manuscript intabulations for instrumental and vocal pieces.

With reference to the rich collection of the Braunsberg Organ Tablature, the intabulation phenomenon is analysed in several aspects. Its influence on basso continuo accompaniment, theories for the separation of instrumental music branch from the vocal one and distinctive features of instrumental style in intabulations are discussed. The manuscript is also examined for compositional models of musical rhetoric in order to prove that the intabulation genre illustrates the textless though semantically meaningful heritage of instrumental music, providing useful information about pradžia darbas viadana music composition principles and aesthetical criteria of 17th-century instrumental music.

Keywords: Braunsberg Organ Tablature, intabulation, new German tablature notation, basso continuo, instrumental music style in 17th c. Ir išleistose, ir rankraščio pavidalu išlikusiose tabulatūrose buvo įrašomi kasdieniam vartojimui pradžia darbas viadana, dažnai gerai žinomi ano meto kūriniai, kurie atspindi sudarytojo pavyzdžiui, vargonininko arba liutnininko muzikinį repertuarą.

Tai paliudija publikuotų tabulatūrų tituliniai lapai, detaliai fiksuojantys turinį, rinkinio paskirtį, įtrauktus žanrus, kūrinių transnotavimo būdus 1, sudarytoją ir kitą reikšmingą informaciją. Štai m. Strasbūre išleistos Bernhardo Schmido vargonų tabulatūros viršelio užrašas: Tabulatūros knyga, sudaryta iš visur išskaitytų, gražių, mėgstamų preliudų, tokatų, motetų, kanconečių, token crypto meaning galų ir fugų keturiems, penkiems ir šešiems balsams.

Taip pat iš meniškų pasamecų, galjardų, kurias sukomponavo garsiausi vokiečių ir kitų užsienio šalių kompozitoriai ir vargonininkai. Su Romos leidimu ir privilegija, Lazari Zetzenio leidykloje, metais Merian,p. Publikuotų tabulatūrų viršeliuose randame detalų rinkinio aprašą, o rankraščio pavidalu išlikusiose tabulatūrose informacija dažnai esti pradžia darbas viadana.

Todėl norint tiksliai nustatyti pirminę informaciją sudarytoją, pavadinimą, sudarymo metus, vietą etc. Toks iki mūsų dienų išlikęs rankraštis yra Braunsbergo vargonų tabulatūra 3. Nors daug svarbios pirminės informacijos čia nėra užfiksuota, ši tabulatūra vienas iš nedaugelio šaltinių, liudijančių tokio pobūdžio rinkinių sudarymo tradiciją, kūrinių perrašymo ir transnotavimo, pagaliau tabulatūrinio muzikinio rašto vartojimo faktą XVII a. Lietuvoje puoselėjusių muzikos meną, muzikinį repertuarą 5.

Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomą XVII a. Jų darbuose gausu tabulatūros faktologinių duomenų sudarymo ir saugojimo vietos, laikotarpis, notacijos tipas ir kt. Keli mokslininkai J. JancaJ. Trilupaitienė aprašo rankraščio turinį, vardija kūrinių žanrus, jų autorius, analizuoja tabulatūros pradžia darbas viadana laikotarpio muzikinę istorinę aplinką. Tačiau pro atidų mokslininkų žvilgsnį praslydo iki šiol neištirtas Braunsbergo vargonų tabulatūros tūris rankraštyje surinktos raidinės partitūros.

Šio rankraščio intavoliacijų struktūros, formos, muzikos išraiškos priemonės, pagaliau istorinė reikšmė iki šiol nebuvo tyrinėjama. Nors būtino rankraščio būklės fizinio aprašo šiame straipsnyje nepavyks išvengti, ši studija, inspiruota solidžios Braunsbergo vargonų tabulatūros intavoliacijų kolekcijos, skirta muzikologijoje mažai nagrinėtam ir į mokslinės literatūros paraštes išstumtam senovinės muzikos fenomenui intavoliacijai.

Braunsbergo vargonų tabulatūros atsiradimo tezės ir hipotezės: fizinis aprašas Pavadinimas. XVII a. Prūsijoje sudaryta Braunsbergo vargonų tabulatūra yra tabulatūrine notacija perrašytų kūrinių rinkinys pradžia darbas viadana, neturintis originalaus, t. Dėl šios priežasties rinkinį nagrinėjančiuose moksliniuose straipsniuose randami įvairūs skirtingų autorių pasiūlyti pavadinimai.

#8 Paulina RAMANAUSKAITE \u0026 Deividas KIZALA - Ice Dance - Rhytmic Dance - Finlandia Trophy 2021

Pirmasis rašytiniuose šaltiniuose paminėjęs tabulatūrą pradžia darbas viadana mokslininkas Gottfriedas Döringas m. Olivaer Tabulaturbuch pagal cistersų vienuolyną Prūsijos mieste Olivoje Döring,p. Jame rankraštis buvo naudojamas, pildomas naujomis intavoliacijomis ir saugomas iki vienuolyno uždarymo metais Janca,p.

Šį pavadinimą publikacijose taip pat vartoja lenkų kompozitorius ir vargonininkas Janas Janca 7. O lietuvių muzikologė ir LDK muzikinio paveldo tyrinėtoja Jūratė Trilupaitienė rankraštį vadina Tabulatūros knyga lot. Liber tabulaturaremdamasi nedideliu, bet dar neišblankusiu originaliu įrašu viršelyje 8.

Tokiu pavadinimu rankraštis yra saugomas Lietuvos mokslų pradžia darbas viadana bibliotekoje. Nuo pirmojo tabulatūros paminėjimo Gottfried Döring, iki pat naujausių tyrinėjimų Trilupaitienė, mokslinėje literatūroje nė vienas jo pavadinimas neįsitvirtino, tad tikslaus įvardijimo klausimas tebėra aktualus.

Netituluotos, taigi daugiausia rankraščio forma išsaugotos tabulatūros vadinamos pagal jo sudarytojo pavardę, pavyzdžiui, Heinricho Bekingerio tabulatūra Heinrichus Bekinger Tabulatur,arba rinkinio sudarymo vietą, pavyzdžiui, Liuneburgo vargonų pradžia darbas viadana Lüneburger Orgeltabulatur, Taigi J. Müller-Blattau bei J.